Automobiliukų nuomos ypatumai

Auto nuoma Vilnius mieste, skirta ne tik sostinės ratuotiems gyventojams. Ši paslauga ir ją teikiančios įmonės, padeda keliautojams, kurie neturi transporto priemonės. Išgyventi didmiestyje ir keliauti iš vieno mikrorajono į kitą, padės tik kokybiški ir laikinai ( ir ne tik ) nuomojam automobiliai. Vilniuje vis daugiau laikinų keliautojų, komandiruotėse viešinčių užsieniečių. Todėl jiems nuomota transporto priemonė būtina. Vos nusileidę Vilniaus oro uoste, jie atsiduria nepažystamoje aplinkoje. Jie nesupranta mūsų viešojo transporto sistemos bei įkainių. Optimaliausia ir efektyviausia išeitis, automobilių nuoma. Transportu galite pasirūpinti jau iš anksto. Vos nusileisite Vilniaus oro uoste, jūsų lauks asmeninis, laikinas automobilis.

Vietoj retorinių, bet praktiškų kalbų, pereikime prie tikrų situacijų. Susipažinkite su Verslininku-Užsieniečiu, kuriam auto nuoma Vilnius, padėjo išgyventi vizitą Lietuvoje. Vos tik jam buvo paskirta komandiruotė Lietuvoje, jis iš anksto pradėjo domėtis automobilių nuomos galimybėmis Vilniuje. Tolimos šalies Verslininkas komandiruotės matu nenorėjo keliauti viešu transportu. Jis buvo pripratęs prie patogumo ir savo automobilio. Svetima šalis jam atrodė gąsdinanti, o jos keliai nepraražuojami. Norėdamas išvengti nepatogumų, jis iš anksto užsisakė asmeninį automobilį ir asmeninio vairuotojo paslaugas. Jam nebereikėjo rūpintis kaip, kur ir kada jis pasieks savo kelionės tikslą. Viskas suplanuota iš anksto. Nes verslo pasaulyje rytojus yra vakar.

Mobili ir skubi auto nuoma Vilnius, tai ne kodinė frazė, bet praktiškas kelionės strategija. Verslo pasaulis nemiega, nesustoja, o nuolatos juda į priekį. Todėl ir Užsienio investuotojai, keliauja į Lietuvą ir po Lietuvą greitai, bet patogiai. Viešojo transporto sistema pernelyg klaidi, o atstumai nėra tokie tolimi, kad šia sistema pasinaudotų verslininkai. Jie skuba ir taupo laiką. Komandiruotėse reikia dirbti greitai ir efektingai. Jie nenori stovėti transporto kamščiuose. Todėl asmeninio automobilio nuoma, tai laikinas, bet mobilus sprendimas. Taip verslininkai ir keliauja iš vienos šalies į kitą. Nuo vienos nuomos sutarties prie kitos. Ir jie niekados, niekados nesustoja.

Auto nuoma Vilnius, neriboja verslininkų. Nesvarbu ar automobilis išnuomotas Vilniuje, juo galima keliauti po visą šalį. Sudaromos specialios nuomos sąlygos. Pagal asmeninius pageidavimus, verslininkai vežiojami, o galbūt ir patys keliauja, svečios šalies maršrutais. Nuoma skirta verslo klientams, bet šiomis paslaugomis gali naudotis ir darbininkų klasės atstovai. Vieni automobiliai nuomojami prekių transportavimui, kiti skirti asmeninėms kelionės. Šiuo metu sunku įsivaizduoti gyvenimą be automobilio. Verslo pasaulyje visi ratuoti. Vieni vairuoja patys, o kiti pasitiki  profesionalių vairuotojų įgūdžiais. Mobilus ir skubantis gyvenimas tiesiog sutvertas nuomai. Galbūt anksčiau į nuomos sutartis buvo žvelgiam pro pirštus, tačiau šiuolaikinė visuomenė gali išsinuomoti net gyvenimą.Todėl auto nuoma tapo kasdienybe.

Nesvarbu ar esate verslininkas, darbuotojas, o galbūt tik keliautojas entuziastas, auto nuoma Vilnius, yra  geriausias atsakymas visiems. Kiekviena diena, tai kelionė. Ilgoms, trumpoms ir amžinoms kelionėms mums reikia patikimos transporto priemonės. O kas garantuoja patikimumą? Automobilio markė, nuomotojų sąlygos, techninė būklė. Svetimšaliams verslininkams, patikimas automobilis būtinas. Juk jie atsiduria neapyžtamoje šalyje, kurioje keliai ir kryptys tokios klaidžios. Todėl kurios nuomotojų įmonės, siūlo net papildomas, kelioninių gidų, vairuotojų, techninės priežiūros darbuotojų paslaugas. Juk kelionės nepažįstame mieste bus daug saugesnės, jei jus lydės patikimi specialistai. Kelias ilgas ir nesibaigiantis, nors ir nuomos sutartys turi savo galiojimo terminus. Nesvarbu teoriški ar praktiški kelionių tikslai, patikimas automobilis, tai svarbus laikino, o kartais amžino keliautojo palydovas.

LOGISTIKOS KONTROLĖ

juru transportasRytų ir Vidurio Europos šalims integruojantis į Europos Bendriją, artimoje ateityje Europos rinką sudarys ne tik dabartinė Europos Bendrija ir Europos lais­vosios prekybos asociacija, o tai pasireiškia tuo, kad logistikos įmonėsvis labiau skverbiasi į Europos rinką. Europos rinką papildys buvusios Rytų bloko šalys, kurios su savo visuomeninėmis ir ekonominėmis sistemomis artėja prie Vakarų Europos. Visos šios tendencijos rodo, kad ateities distribucinėse sistemose tieki­mo laiką būtina mažinti. Tarptautiniame versle dažnai reikia keisti tiekimo daž­numą. Šią situaciją nugalėti padėtų dvi galimybės arba strategijos. Viena literatū­roje vadinama emancipacija, kita – sinchronizacija. Emancipacija – tai strategija, kai vartojimo vietų (punktų) poreikio ir produk­cijos gamybos neatitikimai laiko ir kiekio požiūriu yra išlyginami įsigijus atsargų. Sinchronizacija pagrįsta kita strategija – gaminama ir tiekiama tiksliai pa­gal dienos poreikius. Nėra nei laiko, nei kiekių neatitikimo tarp užsakovo porei­kių ir tiekėjo gamybos, todėl nėra sandėliavimo. Tiekėjas gamina sinchroniškai pagal užsakovo reikmes. Dienos užsakymas pagal galimybes pristatomas tiesiai į sunaudojimo vietas. Ši gamybos ir tiekimo forma kelia didelius reikalavimus gamybos technologijoms, kokybei, personalo kvalifikacijai, informacijos siste­moms bei užsakymų atlikimui. Paskirstymo logistikos veiklą atspindi logistikos patarnavimai ir logistikos išlaidos.

Siekiant numatyti logistikos efektyvumą ir jos įtaką įmonės veiklai, būtina atlikti Suos logistikos kontrolės veiksmus: nustatyti logistikos tikslus; nustatyti tikslo pasiekimo matavimo dydžius; nustatyti galimus įtakos veiksnius. Išeities taškas logistikos sistemai sudaryti yra generalinė įmonės logistikos užduotis – optimaliai aprūpinti įmonę medžiagomis, pusgaminiais ir gatava pro­dukcija tiek įmonės viduje, tiek už jos ribų. Ši užduotis turi du aspektus: viena vertus, keliamas uždavinys, kaip optimaliausiai tai atlikti (techniniu požiūriu), antra vertus, reikalaujamas išlaidų optimalumas (ekonominiu požiūriu). Pagal tai gali būti nustatomi šie pagrindiniai logistikos tikslai: gamybos ir realizacijos rinkos aprūpinimo garantija; logistikos kaštų optimizacija. Norint atlikti išlaidų palyginimą, visų pirma reikia nustatyti, kokie kaštai atsiranda logistikos sritie. Logistikos išlaidų dydis suteikia galimybę logistikai tapti įmonės ekonominių rodiklių pagerinimo veiksniu. Transporto logistika veikia ra­cionalizacijos priemonių sąrašą, kuris yra gana didelis: įpakavimo ir pagalbinių transporto priemonių standartizavimas; gerokas medžiagų tankio padidinimas siekiant didesnės tūrio masės; atsargų sumažinimas; procesų optimizavimas siekiant didesnio sandėlių pralaidumo; siuntų sustambinimas paruošiant transportinius paketus; krovinių srauto ir transporto priemonių sujungimas siekiant išvengti tuščių reisų; atsargų mažinimas sumažinant esančių už gamyklos ribų sandėlių skaičių; medžiagų srauto optimizavimas, fabriko planavimas; integruotų informacijos sistemų kūrimas kontroliuojant transportavimui sugaištą laiką. Logistikos kontrolei yra svarbios išlaidos, susijusios su aptarnavimo pro­cesais – transportavimu, sandėliavimu ir kt. energijos išlaidos transportavimui ir aptarnavimui; remonto dėl nusidėvėjimo išlaidos; Įrenginių nusidėvėjimo; apmokėjimų už paslaugas; pagrindinėms ir pagalbinėms medžiagoms įsigyti; draudimo (sandėliuojamų ir transportuojamų objektų); įpakavimo medžiagų išlaidos; nuomos bei licencijų pirkimo išlakios. Logistikos išlaidų apibrėžimo problemos parodytos 21 paveiksle. Kitoms išlaidoms apibrėžti yra būtina numatyti du atvejus – ar kalbama apie trumpalaikį gamybos paruošimo atvejį, ar apie išlaidas, kurias galima kom­pensuoti mažinant kapitalines investicijas ir apyvartines lėšas. Organizacijos logistikos apribojimas Logistikos paslaugų apskaitos laipsnis Logistikos paslaugų integracijos laipsnis įmonės išlaidos susijusios su pastatų eksploatavimu: patalpų šildymo ir vėdinimo; patalpų nuomos; remonto, nesusijusio su įrenginių amortizacija; draudimo išlaidos ir mokesčiai, nesusiję su gamybiniu procesu. Paskutinei grupei priklauso išlaidos, susijusios su kapitalinėmis investici­jomis įrenginiams įsigyti.

Šalia logistikos tikslų, nustatytų pirmojoje kontrolės pakopoje, išskirtini tam tikri matavimo dydžiai rodiklių forma. Kadangi įmonės logistikos strate­gijos parengimas ir jos realizavimas turi ypatingą reikšmę įmonės ekonomikai logistikos rodikliai gali būti vadinami strateginiais rodikliais. Šie rodikliai yra vi­suotini. Tokių rodiklių skalėje logistikos veiksmingumą lemia du rodikliai: logistikos paslaugų vertė; logistikos išlaidų dydis. Savo ruožtu logistikos paslaugų vertė priklauso nuo: paslaugų apimties; paslaugų teikimo; paslaugų trukmės. Individuali įmonė vertinama pagal paslaugų išlaidas ir kitus rodiklius atski­roje logistikos paslaugų srityje. Norint aprėpti visus veiksnius, darančius įtaką atskirų rodiklių pasireiški­mui, visų pirma reikia nustatyti šios įtakos struktūrą. Tam tikslui galėtume išskirti vidinę įtaką, kuri priskiriama savai įmonei, ir išorinę įtaką, atskirtą nuo vidinės įmonės įtakos. Vidinei įtakai priskiriama techninių gamybos veiksnių įvertini­mas – medžiagų, gamybos priemonių ir darbo, kurie turi būti išplėsti ir papildyti organizacijos ir informacijos sritimis. Išorinė įtaka visų pirma apima tiekėjo ir kliento aplinką bei bendruosius rinkos santykius. Tam būtinas pasitikėjimas, kad pavojingi kroviniai galėtų būti gabenami patikimai ir saugiai.

Tiekimo patikimumas

pavojingi kroviniaiTiekimo patikimumas ir logistikos paslaugos – tai tiekimo terminų laikymosi tikimybė. Tiekimo patikimumas yra svarbus gamintojo ir vartotojo tarpusavio pasitikėjimo veiks­nys, nulemiantis bendradarbiavimo trukmę. Dėl tiekimo terminų nesilaikymo sutrinka kliento veikla, susidaro nemaži nuostoliai. Tiekimo patikimumo veiks­niai yra gamybos proceso patikimumas ir pasirengimas tiekti. Tiekimo pareng­ties laipsnio rodikliai parodyti 20 paveiksle. Tiekimo terminų laikymasis priklau­so nuo to, kaip laikomasi šio termino sudėtinių dalių. Pavyzdžiui, apdorojant gautą užsakymą, gali būti neatliktų užsakymų, transporto padalinyje gali būti ne­silaikoma ekspeditoriaus pažadėto transportavimo laiko ir pan. Antrasis patiki­mumo veiksnys – pasirengimas tiekti – apibrėžia apsirūpinimo reikiama produk­cija iš sandėlio galimybę. Panaikinus muito formalumus ir su tuo susijusias pra­stovas, pervažiuojant Europos valstybių sienas, sutrumpėja ir lengviau apskaito­mas transportavimo laikas Europos Bendrijai priklausančiose valstybėse. Tai pa­gerina tiekimo paslaugas, sutrumpinant tiekimo laiką. Tiekimo parengčiai užtik­rinti tokioje didelėje rinkoje kaip Europa yra steigiami importo sandėliai. Kadan­gi reikalaujama aukšto paslaugų lygio, nepertraukiamas tiekimas yra pagrindinis įmonės įrankis konkurencijoje su kitomis firmomis. “Tiekimo patikimumas pri­valo būti 100 %, nes, mažinant sandėlių atsargas, mažės ir siunčiamų partijų dydžiai. Distribucinės logistikos sistemoje per užsakymų priėmimo (gamybos vietų) struktūrą einančiam prekių srautui keliami šie našumo reikalavimai: vieno ciklo prekių gavimo dažnumas ir vidutinės gamybos apimtys; vieno ciklo vidutinė gamybos apimčių amplitudė; sezoninis tiekimo paskirstymas.

Tiekimo lankstumas apibūdina išdavimo sistemos gebėjimą tenkinti spe­cialius klientų užsakymus. Tai reiškia: pirma – užsakymo paskirstymo sąlygas (perkamų prekių apimtis, užsakymo laiką, užsakymo perdavimo būdą), antra – tiekimo sąlygas (įpakavimo būdą, gabenimo variantus, tiekimo pagal pareikala­vimą galimybę) ir trečia – kliento informavimą apie jo užsakymo būklę bei skun­dų tvarkymą esant trūkumams. Liberalizavimas, susijęs su vidaus rinkos integra­cija, transporto rinkoje sukelia šiuos pokyčius: supaprastėja priėjimas prie rinkos – tarpvalstybiniams gabenimams ne­reikia nustatyti kontingento; laipsniškai panaikinamas kabotažo draudimas – ateityje šalies gabeni­mų rinkoje galės plėtoti veiklą svetimų šalių transporto įmonės; kainų reguliavimas vyksta pagal tarifus, susijusius su našumu; supaprastėja pasienio formalumai. Paminėti pokyčiai labiau išplės tarpvalstybinių gabenimų transporto pa­slaugų asortimentą. Dėl padidėjusios konkurencijos ir geresnio rinkos dalyvių pajėgumų išnaudojimo tikimasi didesnio paslaugų tiekėjų lankstumo. Kad tiekė­jas to pasiektų, reikia tarpvalstybinės informacijos sistemos, kuri leistų priimti sprendimus apie: tiekimo eigą (kiekius ir laiką); priemonių sąlygojamas išlakias; lankstumo potencialus (veikimo galimybes). Didesnis lankstumas padeda atskleisti radonalizavimo potencialą, padidė­ta rentabilumas, nes tarptautinės logistikos sistemos efektyvumas priklauso nuo informacijos bei jos panaudojimo. Greta informacijos srauto greičio svarbu ir informacijos kokybė: informacija kiekvienam logistiniam sprendimui turi būti reikšminga ir tiksli. Klaidingų prognozių arba užsakymo duomenų apdorojimas gali būti labai nuostolingas.

Turint nuolatinę informaciją apie sprendimus, žinant pareikalavimų ir tie­kimų kitimo padarinius bei tinkamai paruošiant ir apdorojant duomenis, logistinį srautą galima suformuoti su mažiausiomis sąnaudomis. Greta sąnaudų ap­skaitos yra būtina sukurti sistemą pastovių ir kintamų duomenų apskaitai. Iš įvai­rių tiekimo reikalavimų galima sudaryti vientisus duomenų blokus, kurie leistų atitikti pagrindinių duomenų kaupimą ir apskaitą. Plečiant tiekimo pareikalavi­mų informaciją, vykdoma duomenų dinamikos apskaita. Prie materialinių lankstumo duomenų priklauso turimos atsargos, gamy­biniai pajėgumai, personalo kvalifikacija ir pakartotinio apsirūpinimo bei užsa­kymų laikas. Šie duomenys nulemia visos įmonės lankstumą bei veiksmų laisvę, todėltransporto logistika ypatingai svarbi norint sėkmingai įvykdyti visus įmonės užsakymus.

CENTRALIZUOTAS IR DECENTRALIZUOTAS PREKIŲ PASKIRSTYMAS

oro transportasCentralizuota tarptautinė logistikalemia prekių paskirstymą esant šiai prekių paskirstymo sistemai, visa produkcija (asortimentas) sutel­kiama viename sandėlyje. Tai kur kas pagerina pasirengimo šią produkciją tiekti klientui laipsnį. Tai reiškia, kad klientas turi galimybę visuomet gauti pageidauja­mą produkciją, išskyrus tuos atvejus, kai susidaro tam tikrų sunkumų gamyboje. Sandėlio vietovės parinkimas priklauso nuo daugelio veiksnių – sandėlio vietą gali nulemti ir gamybos vietos buvimas arba tai, kur geriausiai vyksta prekyba. Centralizuotas prekių paskirstymas gerokai sumažina kapitalo įšaldymą. Be to, žemės sklypo poreikis vienam dideliam sandėliui yra mažesnis nei ke­liems tarpiniams sandėliams. Viename dideliame sandėlyje valdyti produkciją naujausiomis technikos priemonėmis yra kur kas paprasčiau nei keliuose ma­žuose sandėliuose. Šiuo atveju pagamintos prekės tiesiai iš gamybos vietos gabenamos j dau­geli tarpinių sandėlių. Iš ten pagal užsakymus pristatomos į visą pardavimo sritį. Kadangi pristatymo atstumai paprastai būna nedideli, šis prekių pristatymo ti­pas yra greitesnis nei centralizuotas, tačiau reikalauja didesnių išlaidų. Šiuo pa­skirstymo būdu įmonės naudojasi todėl, kad specializuota ir mažmeninė preky­ba siekia įšaldyti į sandėliuojamas atsargas kuo mažesnį kapitalą. Tačiau greito pristatymo pranašumą sistema praranda tada, kai artimiausiame sandėlyje klien­tas neranda pageidaujamos produkcijos. Taigi reikalingas specialus produkcijos tiekimas, o tai susiję su didesnėmis išlaidomis, kurios atsiperka tik tuo atveju, jei produkcijos gavimas susijęs su įmonės egzistavimo klausimu.

Prekių paskirstymas, taigi ir tarptautinė logistika pagrįsti opti­maliomis įmonės tiekimo paslaugomis bei sąlygotais užsienio poreikiais. Pa­grindiniai veiklos rodikliai yra prekių paskirstymo išlaidos, realizavimo apimtys, apyvartos dydis ir tiekimo paslaugos. Logistinės grandinės gale dažniausiai api­brėžiami ir apibūdinami strategijos planavimo klausimai: filialų, sandėlių ir par­davimo taškų skaičius, jų dydis ir struktūra. Atsižvelgiant į tai, planuojami trans­porto pajėgumai, nustatomos nuosavo, svetimo ir mišraus transporto parkų ga­limybės. Rentabilumo ir tiekimo paslaugų išlaidų santykis nulemia visą tolesnių 1 logistinių veiksmų lygį įmonėje. Reikia atsižvelgti į tai, kad distribucijos problemas bei užduotis sąlygoja įvairių veiksnių visuma: paskirstymo pagal kiekį ir pajėgumus struktūros; planavimo ir paklausos struktūros; aprūpinimo dažnumas ir būdai; automobilių parko charakteristika pagal sudėtį, transportavimo prie žmonių skaičių ir panaudojimo ribotumą; reisų atstumai ir trukmė; distribucinės sistemos ir pagrindinių įmonės grandžių tikslai; tiekimo paslaugos pagal laiką ir dažnumą. Tarptautinėje rinkoje teisinės ir ekonominės sąlygos nuolatos keičia». To­dėl, planuojant distribucinės logistikos strategiją, į tai būtina atsižvelgti. Distribucinės logistikos našumo kriterijų apibūdina distribucijos laiko, reika­lingo produkcijai pristatyti, dalis. Šis tiekimo laiko segmentas toliau vadinamas pristatymo laiku. Jeigu distribucijos laikas yra laiko atkarpa tarp prekės pagamini­mo ir jos patiekimo klientui, tai pristatymo laikas – tik distribucijos laiko, reikalingo kliento užsakymui atlikti, dalis. Jis iš esmės neturi įtakos pardavimo ir siuntimo (ekspedijavimo) laikui, išskyrus gatavos produkcijos sandėliavimo laiką. Bendrais bruožais pardavimo laiką gedima traktuoti kaip siuntimo laiko sudėtinę dalį.

Kritiniai pristatymo laiko veiksniai yra asortimento įvairovė, nevienalyčiai užsakymų dydžiai ir užsienyje esančių perėmimo ir pardavimo punktų geografi­nė struktūra. Didelė asortimento įvairovė drauge su tendencija mažinti pristaty­mo partijas dažnai pailgina tvarkymo laiką. Be to, jeigu transportavimo sistema nelanksti, gali pailgėti ir tarpinio sandėliavimo laikas transporto padalinyje. Trans­porto laiką per visus transportavimo etapus neigiamai veikia kintantys pristaty­mo partijų dydžiai. Tai ypač jaučiama organizuojant aprūpinimą tarptautiniu mastu. Europos vidaus rinkoje tiekimo laikas sutrumpėja, nes tarpvalstybiniai gabenimai atsisako muito kontrolės. Transportavimo rinkų liberalizavimas neto­limoje perspektyvoje, daugėjant transporto priemonių, gali gerokai pailginti trans­portavimo laiką. Organizuojant tiesioginį gatavos produkcijos realizavimą su nustatytais tiekimo greičiais, stiprės siunčiamų mažos apimties partijų tendencija, o transporto išlaidų mažinimas pareikalaus gerų distribucinės logistikos strategi­jų. Keičiantis realizavimo rinkoms, reikia patikimų europinio masto 24-36-48 valandų distribucinių tinklų, nes perkamumą daugiausia lemia tiekimo greitis. Siekiant išvengti dažnų perkrovimų, kurie reikalauja nemaža laiko, būtina su­jungti realizavimo padalinių paslaugas. Šiam tikslui būtina greita ir nebrangi in­formacijos ir komunikacijos sistemų integracija, kuri ir lemia, kad šiais laikais tarptautinių krovinių gabenimas yra daug patoge

TARPTAUTINIŲ PASKIRSTYMO SISTEMŲ STRUKTŪRA

juru transportasTarptautiniai pervežimai tai sritis, kuriose Lietuvos verslininkai yra pajėgūs konkuruoti su europiečiais. Tai visos šalutinių paslaugų formos, kurios gali būti teikiamos gabenant produkciją per ekspeditorių arba tiekėją. Testuotos siuntos. Naujiems tarptautiniams paskirstymo būdams išbandyti reikia keleto bandomųjų pakrovimų. Kyla klausimų, ar šie bandomieji pakrovimai turi būti atliekami vieną kartą ar daug kartų, normaliomis ar specialiomis sąlygo­mis. Atliekant paskirstymą, paprastai problemų iškyla transportuojant pavojingas prekes. Pavojingų medžiagų transportavimo teisė remiasi tarptauti­niais susitarimais ir rekomendacijomis, parengtomis tarptautinių organizacijų. Iš jų paminėtinos: JTO Ekonomikos ir socialinė taryba (E COSOC – Economie and Social Council); Tarptautinė atominės energijos įstaiga (IAEO – International Atomic I Energy Organisation); Tarptautinio geležinkelių susisiekimo centrinė tarnyba (OCT1 – Office Central des Transports Internationaux par Chemins de Fer); Tarptautinė tarpvalstybinė konsultacinė jūrų laivininkystės organizacija (IMCO – Intergovernmental Maritime Consultative Organisation); Europos ekonomikos komisija (ECE – Economie Commission for j Europe). Šios tarptautinės organizacijos užsiima taip pat medžiagų transportavimo rekomendacijų parengimu.

paskirstymo sistemų struktūrą apibūdina regioninis sandėlių išdėstymas ra I s« aptarnavimas. Ši struktūra turi vertikalias ir horizontalias kryptis. Vertikalioji įgyptis nurodo sandėlių pakopų kiekį – organizacinę struktūrą, horizontalioji  sandėlių kiekį pakopoje. Vertikalioji paskirstymo struktūra. Žemiausioji sandėlių hierarchijos pakopa yra išdavimo sandėliai, nes joje tentui artimiausi. Išdavimo sandėliai išdėstyti decentralizuotai, netoli regioni­nių rinkų ir pareikalavimo vietų – juose laikomos paruoštos prekės. Šioje gavimo pakopoje yra visas įmonės asortimentas. Horizontalioji paskirstymo struktūra. Sandėlių kiekis aukščiausioje pakopoje (gamyklos sandėlių) dažniausiai su­tampa su gamybos vietų kiekiu, nes paprastai kiekvienam gamybos padaliniui yra priskirtas prekių sandėlis. Tačiau kur kas ekonomiškiau sujungti daugiau ga­myklos sandėlių į vieną centrinį sandėlį, kur būtų galima racionaliai panaudoti moderniausią sandėliavimo techniką racionaliam prekių perkrovimui. Taip pa­siekiamas ne tik kiekio, bet ir asortimento išlyginimas. Centrinių sandėlių kiekis paskirstymo sistemoje neturi būti didelis, antraip dingsta centralizacijos efektas. Kadangi regioniniai sandėliai (svarbiausiuose taš­kuose) paskirstymo sistemoje turi atlikti panašius uždavinius kaip ir centriniai, o užduotys vykdomos griežtai apibrėžtame realizacijos regione, todėl regioninių sandėlių skaičius gali būti panašus į centrinių sandėlių.

Išdavimo sandėlių skaičius priklauso nuo pristatymo paslaugų sąlygų. San­dėlių kiekis nulemia gaminių pristatymo laiko trukmę, kuri buvo pažadėta klientui. Ryšium su centrinių ir regioninių sandėlių kiekiu iškyla išdavimo sandėlių kiekio klausimas. Įrengiant centrinius arba regioninius sandėlius, dažnai pasiekia­mas pakankamas erdvės ir laiko balansas. Todėl visiškai įmanoma sumažinti išda­vimo sandėlių kiekį nepakenkiant tam tikros realizacijos srities tiekimo paslaugoms. Dėl to visoslogistikos paslaugos yra ganėtinai sunkus procesas, nes reikia užtikrinti sklandų darbą ir greitą reakciją į pasikeitusius klientų norus.

Paskirstymo logistikos paslaugos

pavojingi kroviniaiPaskirstymo logistikos paslaugosir sistemų uždaviniai tampa platesni ir sudėtingesni, klientai nuolat kebą naujų ir aukštesnių reikalavimų: pristatymo trukmės reikalavimai. Išaugo pareikalavimo dažnis, bendras tiekiamas kiekis padalijamas į daugelį dalinių siuntų, kurias reikia sku­biai pristatyti; klientai reikalauja padidintos tiekimo garantijos. Sumažinus atsargas, susidaro dideli nuostoliai dėl trūkstamų kiekių, pavėluotų arba neįvyk­dytų pristatymų. Serviso laipsnis vaidina svarbų vaidmenį įmonių kon­kurencijoje; išaugę reikalavimai tiekimo lankstumui. Dėl greito paklausos kitimo įvairiose rinkose dažniau kinta gamybos programa, kartu ir visa prekių vertės sukūrimo grandinė; daugelis įmonių išplėtė savo gamybos programą, todėl išaugo medžia­gų ir prekių srauto kompleksiškumas; sumažėjus gaminių gyvavimo ciklams, padidėjo gaminių kitimo skalė; liberalizuojant Europos rinką, įvyko gamybos pasiskirstymas segmen­tais bei jos visuotinimas. Tai sąlygojo medžiagų srautų kompleksišku­mo padidėjimą.

Paskirstymo sistema apima visas įmonės užduotis, kurios nukreiptos į įmo­nės paslaugų rinką. Dėl didesnio asortimento ir didesnio rinkos susiskaldymo į segmentus bei dėl ryškėjančios pirkėjų rinkos interesų centru turi tapti įmonės paskirstymo sistemos klausimai ir užduotys. Gaminio vertę šalia kainos, funkci­nių savybių ir kokybės nulems disponavimas juo reikiamu laiku, reikiamoje teri­torijoje, reikiamais kiekiais. Paskirstymo sistema, kaip įmonės logistikos veiklos pakopa, orientuota j realizacijos rinką, vertinama kaip integracinė įmonės pa­slaugų dalis. Tarptautinėje logistikoje paprastai yra siūloma paslaugų struktūra. Paslaugų struktūrą nulemia daug veiksnių: Logistikos įmonės, remdamasios savo dalykine kompetencija logistikos pri­statymų skyriuje, imasi iniciatyvos panaudoti įvairius kriterijus sprendimui rasti. Transporto funkcija. Tai prekių transportavimo į užsienį būdo suradimas. Vertinimo kriterijais gali būti punktualumas, dažnumas, pajėgumas ir kt. Sandėliavimo ir perkrovimo funkcija – paskirstymo sistemą neišvengiamai įtraukiamos įvairios sandėliavimo ir perkrovimo funkcijos. Tenka įvertinti įvairias paslaugų formas: sandėliavimo formas, rūšis ir galingumą; specialų sandėlį su specialia įranga temperatūrai reguliuoti, pavojin­giems kroviniams sandėliuoti, kroviniams ir siuntoms apdoroti; jūrinio įpakavimo ir markiravimo galimybes; galimybes sudėti j sandėlį ir iš jo paimti ; perkrovimo formas ir įrenginius, perkrovimo greitį; sandėliuojamų prekių valdymą, formas ir būdus; kitų prekių sandėliavimą ir perkrovimą (ar laikomasi sandėliavimo rei­kalavimų tam tikroms medžiagoms). Šalia gautos į sandėlį prekių siuntos apdorojimo lemiamą reikšmę turi nau­jos siuntos komplektavimo iš sandėlio atsargų galimybė. Tuomet galima atsi­žvelgti į skirtingus klientų pageidavimus. Ši funkcija gali būti realizuojama įvai­riomis formomis. Svarbūs šie kriterijai: ar priimamos iš klientų užduotys, kaip ir kokiu greičiu jos apdorojamos; kokios gedimos grupavimo rūšys esant dideliam gaunamų užduočių apimties svyravimui; kiek laiko sugaištama grupavimui; kaip organizuojamas pristatymas klientui, pristatymo ritmas; ar kontrolė vykdoma automatiškai, apdorojant duomenis; ar yra prekių kontrolės galimybės siekiant apsisaugoti nuo vagysčių; kokios konkuruojančios įmonės sandėliuoja prekes pagal tą pačią sistemą, ar pasiekiamas bent jau toks pat apdorojimo laipsnis. Išvengiama logistinių veiksmų informacijos pertekliaus.

Koordinuojami bendradarbiaujančių įmonių logistiniai sprendimai; kooperacija padeda užkirsti kelią atskirų įmonių ekonominei galiai; stambiose logistikos sistemose greičiau įgyvendinamos technologinės racionalizavimo galimybės; didėja reikšmė pajėgių logistinių sistemų, kurių dažnai neįmanoma su­kurti nesikooperuojant; kooperacija skatina derinti atskirų logistikos sistemų naudojamas infor­macines technologijas, sandėliavimo ir transporto priemones ir kt. Kooperacijai būdingas intensyvus pasikeitimas informacija padeda ma­žinti logistikos sprendimų nepatikimumą. Kooperatiniai santykiai stiprina bendrus verslo ryšius. Kooperuojantis tobulėja logistikos sistema, mažėja lėšų įšaldymas, nes mažėja atsargų kiekiai sandėliuose ir transportavimo keliuose greičiau tvarkant užsa­kymus, perkraunant ir transportuojant. Kooperacija padeda ne tik mažinti išlakias, bet ir didinti našumą, gerinanti tiekimo ir aprūpinimo paslaugas. Kooperacija besikooperuojančių įmonių savarankiškumą veikia dviem aspektais: pirma – sumažėja nepriklausomybė ir kon­kurencija ekonominiuose padaliniuose, antra – mažėjant išlakioms ir didėjant na­šumui, gaunamas ekonominis efektas, užtikrinantis įmonės savarankiškumą. Tai lemia, kad negabaritiniai kroviniai yra pervežami be galo greitai.

TARPTAUTINė LOGISTIKA

juru transportasLogistikos įmonės, gaminančios produkciją, be aprūpinimo klausimų, susiduria su produkcijos paskirstymu. Šiuos klausimus nagrinėja paskirstymo, arba distribu­cinė, logistika. Paskirstymo logistikos funkciją sudaro erdvės ir laiko nesutapimų suderinimas tarp gamybos bei prekių paruošimo (I transformacijos sektorius) ir tarp paklausos bei vartojimo (U transformacijos sektorius). Paskirstymo logistika yra tarpinė grandis (transfero sektorius) tarp abiejų transformacijos sektorių – pre­kių paruošimo ir jų pirkimo rinkoje. Prekių paruošimas – tai gatava parduoti paruošta produkcija. Pirkimas rin­koje – tai pirkėjo, gaminio vartotojo veikla perkant prekę. Paskirstymo logistikos uždavinys – optimaliausio prekių paskirstymo būdo suradimas, kurį sąlygoja transportavimo technologija, infrastruktūra, kaštai ir kt. Paskirstymo logistika į anksčiau minėtus sektorius skirstoma sąlygiškai – tik dėl aiškumo, nes kiekvienam sektoriui priklausančios sistemos gali susitarti dėl funkcijų pasidalijimo. Pavyzdžiui, gamintojai ir pardavėjai gali patys imtis transporto paslaugų, o logistikos įmonės – transformacijos paslaugų.

Paskirstymo logistika parengia prekių srautui atitinkamus kanalus, kurie apima: sandėlių planavimą, jų tvarkymą, transportą, įpakavimą bei užduočių vykdymą; informaciją, kurios reikia užduotims įvykdyti; sistemos valdymą per grįžtamąjį ryšį. 18 paveiksle parodytas ryšys tarp plačiai reguliuojamo įmonės logistikos proceso ir tik apytikriai nustatomos paskirstymo logistikos paslaugos. Praktinė verslo įmonių patirtis parodė, kad įmonės vis dažniau vertina logisti­ką kaip konkurencijos įrankį, nes logistika padeda pasiekti gerų daugialypės įmonių veiklos rezultatų. Įmonės medžiagų ir gaminių vidinių ir išorinių srautų organizavi­mas ir jų tobulinimas kaštų ir aprūpinimo paslaugų požiūriu vyksta įmonės struktū­rose. Todėl iškyla būtinybė integruoti logistiką į strateginį įmonės planavimą. Strate­ginė įmonės koncepcija apima ir pagrindinę logistinę poziciją. Todėl labai dažna logistiniai projektai įmonės ekonominėje politikoje būna dominuojantys. Įprasto tiesioginio tiekimo. Tuo pasiekiama ne tik geresnė paskirstymo kon­trolė, bet ir efektyvumo padidėjimo. Pavyzdžiui, taip gali būti gerokai sumažintas per dieną atvykstančių automobilių skaičius, stovėjimo vietų (aikštelių) skai­čius, kartu ir išlaidos. Kuriant realizacijos bendroves prekėms paskirstyti, kartu būtina parengti ir logistikos sistemos užduotį, kuri atspindėtų tokius dalykus kaip gamybos bei sandėlių vietos nustatymą, tiekėjų paskyrimą tam tikroms tiekimo įmonėms ir fe Logistinių užduočių sprendimas, pristatant produkciją iš kitų šalių, vertinamas atsižvelgiant į tikslus ir šalutines sąlygas – leistiną tiekimo trukmę, galimybę atsi­žvelgti į pavienių klientų norus, sandėlių atsargas, produkcijos variantus ir kt. šioje situacijoje būtina spręsti ir logistikos sistemos valdymo užduotis. Šios už­duotys gali būti sprendžiamos centralizuotai – pagrindinėje firmoje arba koncer­no centre, kur visi užsakymai paremti paieškų sistema.

Logistikos sprendimų svarba kliento atžvilgiu pasireiškia per šiuos paslau­gų pasiūlos požymius: pristatymo trukmę; individualias galimybes, nepaisant serijinės gamybos; prekių buvimo vietos paieškų poreikį ir pasiruošimą jas pristatyti; apsaugą transportuojant ir sandėliuojant (kaip kokybės variantus). Paskirstymo logistikos sprendimams daug įtakos turi embargo sąrašai. To­kie sąrašai turi daug skyrių, kuriuose išvardytos pagrindinės pozicijos. Prie sąra­še nurodytų prekių paprastai turi būti pridedama importuojančios šalies pažy­ma apie prekių nepavojingumą: Skyrius A: tarptautiniai ginklų, amunicijos, ginkluotės, taip pat spe­cialių mašinų, skirtų ginkluotės gamybai, sąrašai; Skyrius B: tarptautinės branduolinės energijos sąrašas; Skyrius C: tarptautinis kontrolinis sąrašas, įvairioms embargo pre­kėms, turinčioms strateginę reikšmę (pavyzdžiui, elektro­nikos prietaisams); Skyrius D: tarptautinis kontrolinis chemijos įrengimų sąrašas; Skyrius E: tarptautinis kontrolinis biologinių medžiagų ir chemikalų gamybos įrengimų sąrašas. Embargo prekės klasifikuojamos pagal statistinius prekių numerius: prekės paklausai šalies viduje patenkinti; prekės sutarčių požiūriu (ypač Europos Bendrijos); prekės tam tikrų standartų ir kokybės reikalavimų atitikimo atžvilgiu. Prekių patikimumo bandymus paprastai atlieka atskirų šalių valstybinės ekonominės tarnybos visiems prekių eksportuotojams, kurie nurodyti embargo sąrašuose. Dažniausiai šios prekių gabenimui naudojamas jūrų transportas.

Kombinuotas krovinių transportavimas

kroviniu vezimasTaikant kombinuotą transportavimą, išnaudojami skirtingų transporto prie­monių pranašumai ir krovinių transportavimas atpinga. Keičiant transporto priemones, perkrovimo operacijų turi kuo mažiau siekiant sklandžiau organizuoti transportavimo procesą, būtina j turėti pakankamai transporto priemonių. Visos transportavime dalyvaujančios įmonės turi būti integruojamos į nepertraukiamo valdymo procesą. Nesvarbu, kas užsiimtų ekspedicine veikla, yra sudaromas informacijos srautas nuo krovi­nio issiuntėjo iki pat gavėjo, taip pat iki vežėjų. Kuo kompleksiškesnė bendra sistema, tuo preciziškiau ji turi būti valdoma. Per didelės valdymo išlakios ir dėl nesklandumų atsirandantys nuostoliai gali niekais paversti teorinį sistemos prananą. Todėl visas transportavimo procesas turi būti kontroliuojamas minutės tikslumu, naudojant grįžtamąjį ryšį. Kombinuotas gabenimas nėra greitesnė kelių transportui alternatyva. Norint suprojektuoti atskirus logistikos tiltelius, apimančius atskiras transporto rūšis, ir juos realizuoti, būtinas ekspeditorius. Šalia transportavimo proceso organizavimo ekspeditorius privalo rūpintis ir tuo, kad informacijos srautas pasiektų išsiuntėją ir gavėją. Jis turi teisę pasirinkti vežėją ir garantuoti transporto priemonės gavimą. 11 paveiksle parodytos Įvairios kombinuoto transportavimo formos.

Hucke-pack gabenimai apima visas transporto sistemas, kai viena trans­porto priemonė gabena kitą transporto priemonę. Dažniausiai pasitaikančią huc- kepack gabenimų kombinaciją sudaro autotransporto ir geležinkelio transporto | priemonės, kai automobiliai dideliais atstumais transportuojami geležinkeliu. Ki­ti hucke-pack gabenimai atliekami naudojant Ro-Ro tipo laivus: autotransporto priemonės kurį laiką gabenamos laivais naudojant Bchterius (lichteris – negilus krovininis laivas, skirtas dideliam laivui gabenti). Gabenant krovinius lichteriais, i susidaro jungiamoji grandis tarp vidaus vandenų ir jūrų laivininkystės, lichteriai I su pakeliamos platformos swim-swim-out pagalba pakraunami į jūrų laivą. Antroji kombinuoto gabenimo forma yra krovinių gabenimas talpyklose. Talpyklos su kroviniu pakraunamos į transporto priemonę ir gabenamos iki ga­vėjo. Be talpyklų (konteinerių), kroviniai gabenami ant {vairių padėklų, kurie taip pat, kaip ir konteineriai, skirti daugkartiniam naudojimui. Konteinerių ir padėklų naudojimas prekėms vežti leidžia racionalizuoti jų pakrovimo ir iškrovimo pro­cesus. Taip pakrovimo vienetas gali būti perkeliamas iš geležinkelio į automobi­lių transportą, iš jo – j vidaus vandenų laivus ir į jūrų laivus. Siekiant racionaliai išnaudoti transportavimo talpyklas (konteinerius), būtina išvengti jų tuščios ei­gos. Tarp atskirų ekonominių zonų konteineriai labai dažnai vežami tušti. Su 3a problema susiduria Vakarų Europos įmonės, kurios konteineriuose eksportuoja prekes į Afrikos šalis. Transportuojant prekes iš Europos į Afriką, kon­teinerių pareikalavimas yra didžiulis, atgaline kryptimi – labai nedidelis. Krovinių gabenimas tarptautiniais maršrutais, reikia kreiptis į specialias bendroves, pavyzdžiui, į tarptautinio gabenimo geležinkeliu bendrovę “Intercontainer”.

Parenkant transportavimo priemonę vienam ar kitam kroviniui gaben­ti, būtina žinoti jos efektyvumo rodiklius. Lyginant šiuos rodiklius, galima parinkti tokį transportą, kuris atitiktų užsakovo reikalavimus. Jeigu užsakovo reikalavimus atitinka alternatyvios transporto rūšys, pasirinkimą nulemia kaštai, tačiau reikia įvertinti tai, kad tam tikri giminiški (lygiagretūs) veiksmai gali būtį pakeisti su papildomų kaštų pagalba ir nulemti pasirinkimo galimybes. Pavyzdžiui, aukštos kokybės įpakavimas suteikia galimybę naudotis mažiau matuojama, tačiau pigesne transporto priemone. Transporto ruses pasirašo­mą daugiausia nulemia krovinio rūšis, todėl pasirinkimo kriterijai tampa kur los įvairiapusiškesni. 1 lentelėje parodytos transporto priemonės medžiagoms, pusgaminiams  gaminiams gabenti. Krovinių perkrovimui, sandėliavimui ir transportavimui palengvinti tam tikri nedidelių matmenų krovimai yra sustambinami – sujungia­mi į vieną pakrovimo vienetą arba transportinį paketą. Transportiniams pake­tams sudaryti naudojami padėklai, talpyklos bei platformos, taip pat sutvirtinimo medžiagos.  kitų transporto priemonių pasirinkimo kriterijų galima pažymėti: masinių krovinių gabenimo galingumą (transporto priemonių keliamąją galią; galimumą vežti skirtingo dydžio krovinių masę su kiek galima mažesniais kaštais); transporto priemonės patikimumą (laikymąsi nustatyto išvykimo bei atvykimo laiko (trukmės) transportuojant krovinius); minimalias gabenimo išlaidas (gabenimą iš vienos vietovės į kitą tiesio­giai – be perkrovimo); transporto paslaugų dažnį; transporto priemonių techninę būklę (gebėjimą nugabenti krovinį nesu­keliant neigiamos įtakos jo kokybei bei vertei ir su kuo mažesnėmis sąnaudomis); transporto priemonių patogumą (gebėjimą teikti tokias paslaugas, kad nusamdžiusiai transportą firmai liktų kuo mažiau darbo). Bendras krovinių gabenimo metodų {vertinimas parodytas 2 lentelėje. Tarptautiniais maršrutais gabenami {vairiomis transporto priemone kroviniai privalo turėti įvairių dokumentų, atliekančių mokėjimo, draudimo, ranto ir kitas funkcijas. Kartu jie gali būti informacijos šaltinis. Todėl krovinį lydinčių arba juos aplenkiančių dokumentų srautas sudaro dalį informacijos sis­temos, be kurios tarptautinė logistika negali funkcionuoti. Tolesniame skyriuje apibūdinami tarptautiniame versle naudojami užsienio prekybos dokumentai, kad krovinių vežimas vyktų sklandžiai.

Uosto pasirinkimas

kroviniu gabenimasGabenant įvairiarūšius krovinius, jūrų transportas yra pats tinkamiausias, todėl būtina žinoti pakrantės uostų technines ir organizacines sąlygas: kokie apribojimai galioja šiuose uostuose (laivų matmenys, grimzlė ir kt.); ar yra rampos arba kitų techninių galimybių perkrauti krovinius; ar perkrovimo įranga pritaikyta reikiamai apkrovai; ar yra dengtas sandėlis krovinių tarpiniam sandėliavimui, įpakavimui ir išpakavimui; ar sandėliai turi geležinkelio atšaką ir ar- pakankamai vietos vagonams laikyti; ar yra pakankamai transportavimo priemonių; ar yra konteinerių kėlimo ir transportavimo įrenginių; ar yra uosto teritorijoje ir jo prieigose automobilių kelių ir geležinkelis. S Nuo uoste esančių kėlimo ir transportavimo įrenginių priklauso greiti krovinių perkrovimas iš laivo į kitas transporto priemones. Bent trumpas krovi­nio stabtelėjimas iškrovimo arba sandėliavimo aikštelėje nesiderina su nepertraukiamos transporto grandinės organizavimu.  Tarptautiniai gabenimai oro transportu. Gabenimai oru skiriasi nuo kitų gabenimo rūšių. Gabenimams oro trans­portu būdinga: greitas transportavimas didėliais atstumais; palyginti nedidelė gabenamų krovinių apimtis; aukštos transportavimo kainos; nedidelis tinklo tankis, t.y. orientuotas į centrus. Todėl, atsižvelgiant į šiuos veiksnius, kroviniai transportuojami oro trans­portu, jei: per ilga transportavimo trukmė gali turėti neigiamą poveikį kroviniui; reikia greitai pristatyti brangius krovinius.

Oro transportas turi tris pagrindinius pranašumus: transportavimo greitį, transportavimo saugumą ir reisų dažnumą. Tačiau, naudojant oro transportą, neapsieinama be kitų transporto rūšių dalyvavimo. Antžeminiu transportu krovi­niai pristatomi iki oro uosto, o atvykus į paskyrimo vietą, kroviniai iki gavėjo gabenami taip pat įvairiomis transporto priemonėmis. Oro transportas daugiausia naudojamas tada, kai vežamų krovinių svorio vieneto kaina yra aukšta. Šis veiks­nys gana reikšmingas, nes gabenant oru svoris yra pagrindinis kriterijus. Nepai­sant to, kad gabenimai oru palyginti brangūs, ši paslaugų rūšis nuolat plečiama, o gabenimų apimtys didėja. Pagreitėja krovinių pristatymas, nebereikia tarpinio krovinių sandėliavimo. Dideles transportavimo išlaidas galima sumažinti naudojantis smulkių kro­vinių oro transporto ekspedicijų paslaugomis. Daug atskirų paketų transportuo­jama krovininiais lėktuvais, o ekspeditoriai pristato krovinį firmai gavėjai. Kai kroviniai pristatomi greitai, įmanoma iki minimumo sumažinti medžiagų atsar­gas tiekimo sandėliuose. Tada reikia mažiau tiekimo sandėlių, galima centrali­zuoti tiekimo tinklus ir sumažinti logistikos paslaugų kaštus. Gabenant krovinius oru, sumažėja krovinio pažeidimo tikimybė, todėl galima gerokai sumažinti įpa­kavimo išlaidas. Kartu sumažėja krovinio svoris ir transportavimo išlaidos. Dėl didelio greičio oro transportas ypač tinka greitai gendantiems kroviniams vežti. Be to, esant didesniam tinklo tankiui, krovinį galima pristatyti arčiau paskyrimo stoties. Dėl mažesnės nuostolių tikimybės draudimo mokestis, gabenant krovi­nius oro transportu, yra mažesnis negu gabenant jūrų transportu. Gabenimų oru teisinius pagrindus sudaro Čikagos sutartis, pagal kurią 1944 metais buvo įkurta organizacija PICAO ir Jungtinių Tautų (UN) organizuojama su centru Monrealyje, jungianti 120 šalių – narių.

Esminę {taką tarptautiniams gabenimams oru turi tarptautinės asociacijos IATA. Pagrindinis jų darbo priimamas – transportavimo sąlygų ir nuostatų, reguliuojančių vežėjo atsakomybę, parengimas ir priėmimas. IATA veikloje gali savanoriškai dalyvauti {vairių šalių aviakompanijos, tačiau jų priimami nutarimai yra efektyvūs tik esant tų šalių vyriausybių pritarimui. Dėl atskirų šalių vyriausybių protekcionizmo ne visos šalys yra įtrauktos į IATA. Jų nariai gali keistis transpor­to dokumentais, bendrais pakrovimo ir saugumo standartais, tartis dėl tarptauti­nių frachtų dydžio, kuris yra nustatomas pagal prekių rūšį, konkurencijos sąlygą ir daugelį kitų veiksnių. Be IATA, yra daug tarptautinių organizacijų, kurios užsi­ima tarptautinio oro transporto problemomis. Oro uosta atskirose valstybėse yra pasiskirstę labai netolygiai. Stiprėjant ekonominiams tarpvalstybiniams ryšiams, taip pat plečiantis Europos rinkai, bus plečiamas ir oro uostų pajėgumas, juos rekonstruojant ir statant naujus. Iš 27 didžiausių Europos oro uostų net 13 iki 2010 metų neatitiks reikalaujamų pajė­gumų. Pagal IATA prognozes, iki šių metų skrydžių padvigubės. Oro uostai j ateityje konkuruos paslaugų įvairove, gabenimo kainomis, geografine padėtimi ir infrastruktūra. Tiktas oro uostas turės gerų perspektyvų, kuris galės lanksčiai reaguoti į dinamiškus reikalavimų pokyčius.

Kiekvieno oro uosto vystymosi uždaviniai ir tikslai krovinių gabenimo kon­tekste priklauso nuo šių veiksnių: optimalaus talpyklų panaudojimo; optimalaus įvairių rūšių lėktuvų derinimo; regionų su dideliu oro krovinių kiekiu; gero ryšio su kitomis transporto sistemomis. Todėl kiekvienas oro uostas turi išnaudoti savo pirmumo, lyginant su kitomis gabenimo rūšimis, efektą, šis efektas pasireiškia visų pirma gerinant paslau­gų kokybę bei didinant paslaugų pasiūlos spektrą. Gabenimų oru pajėgumų pa­didinimas privalo būti sprendžiamas kompleksiškai – didinant gabenimų miestų ir atskirų šalių geležinkeliais pajėgumus ir taip transporto logistika gali atpigti.

Konteinerių naudojimo galimybės

kroviniu siuntimasTarptautinėje prekyboje vertingi daliniai kroviniai, taip pat pus­gaminiams gabenti dažniausiai naudojami konteineriai. Gabenimų jūromis ap­ie dėl konteinerių naudojimo sparčiai didėja, šis procesas suintensyvėjo vyks­tant politiniams ir ekonominiams pokyčiams Vidurio ir Rytų Europos valstybėse. Prieš naudojant konteinerį, būtina patikrinti: ar gaminiai pagal jų dydį ir masę gali būti pakrauti į konteinerius; kaip bus išnaudojamas konteinerio tūris pakraunant numatytą krovinį; 1 ar pasirinktoji laivininkystės bendrovė priima konteinerius ir kokiomis sąlygomis; koks konteineris tinka prekėms transportuoti ir ar jis bus paruoštas nu­statytu laiku; ar organizuota krovinio paėmimo ir jo pristatymo į paskyrimo vietą grandinė; į kokias vietines sąlygas reikia atkreipti dėmesį išduodant konteinerį prekėms gabenti iki paskyrimo vietos; ar klientas turi techninių galimybių iškrauti konlemerius savo įmonių, teritorijoje ar krovinių pervežimas pavojingumas vertinamas pagal transportavimo sąlygą kokia pakuotė yra tinkamiausia, atsižvelgiant j visą transportavimo (ar bus konteineris tinkamas tik daliai kelio). Konteinerių frachto dydžio nustatymas Prieš kiekvieną konteinerio pakrovimą išsiuntimo šalyje numatoma  konteinerio iškrovimo sąlyga. Konteinerio nuomotojas gali pasirinkti transporto rūšį, atsižvelgdamas į tai, kur yra įmonė krovinio ir pavesti arba laivininkystės bendrovei, arba ekspedicinei įmonei. Kai nustatomas jūrinis frachtas konteineriui per konferencinę laivininkystės bendrovę, paprastai pasirenkama viena iš trijų galimybių:

Jūros frachtas apskaičiuojamas atsižvelgiant j efektyvų konteinerio nau­dojimą ir J minimalių dydžių bei svorio reikalavimus. Krovinio tonos yra daugumos iš konteinerio užkrovos normos ir pridedamos ar atimamos nuolaidos arba priedai. Tai reiškia, kad konteinerio frachtas nustatomas pagal gabenamą produk­ciją, bet ne pagal tai, kiek tonų bus transportuojama. šiais atvejais mokamas bendras frachtas už konteinerį, nesvarbu, kokia trans­portuojamo krovinio rūšis. J šią kainą įskaičiuotos visos nuolaidos arba priedai. Konteinerio pristatymo išlaidos gavėjo šalyje nuo paskyrimo uosto iki kliento nuodytos Iškrovimo vietos turi būti išsiaiškinamos per firmų atstovybes, laivi­ninkystės bendrovę arba su pačiu klientu. Kainos priklauso nuo transporto infra-1 struktūros ir kitų vietos sąlygų. Komunikacijų sistemų užduotis – ne tik įsitraukti į didelių uostų komunika­cijų sistemų programinio valdymo tinklą, bet ir suteikti galimybę mažesnėms įmonėms be didelių investicijų prisijungti prie informacijos ryšio. Tai ypač svar­bu ekspeditoriams, siuntėjams, turintiems nuosavų ekspedicijų, ir krovinių kon­trolės įstaigoms. Iš tokių komunikacijų sistemų pažymėtinos:

Jūrų uostuose esanti dokumentacijos sistema suteikia galimybę uosto ekspeditoriui kompleksiškai sutvarkyti dokumentus ir išrašyti sąskaitas. Jūrų uosto ekspeditorius sukaupia daug pagrindinių duomenų (adresų, pasiūlymų, faktūravimo kodų ir pan.), kuriuos įveda į komunikacijų sistemų atmintį, taip sukurdamas racionalizacijos potencialą. Ji padeda ekspeditoriui net ir tuo atve­ju, jei firmoje bendrauti su partneriais yra tik viena duomenų stotis su ekranu ir spausdintuvu. Ši sistema apima visą dokumentaciją, susijusią su laivo dokumentų įforminimu. Dakuose pateiktų duomenų pagrindu pagal uosto paraiškas gali  pateikti visi duomenys apie krovinio vietą laivo triume. Linijų agentų darbo patogumui buvo sukurta konteinerių dispozicijos į kontrolės sistema. Agentai, atstovaujantys laivininkystės bendrovėms, užsiima būtent šiais klausimais. Komunikacinis pasikeitimas duomenimis ir informacija vyksta tarp jūrų uostų ir žemyne esančių konteinerių terminalų. Pavyzdžiui, Vo­kietijos uostas Hamburgas susisiekia su Bremene ir Roterdame esančiais konteinerių terminalais. Konteinerių transdispoacinei sistemai naudojamas komunikacijos tinklas, kuris pasižymi Dakosy taikymu ryšiui su kranto įmonėmis, kad būtų galima per­duoti reikiamus duomenis (transporto užduotis, konteinerių numerius, vagonų numerius, bėgių lygį ir kt.) iš transporto įmonės ir atgal bei į geležinkelį. per komunikacinį kompiuterį Gateuuay dispozicinė sistema sukuria priėjimą prie išankstinių pranešimų apie konteinerius ir informacijos apie transporto priemo­nes sistemų. Tai pagreitina importinio konteinerio kelią iš uosto į šalies gilumą, todėl prekės gavėjui pristatomos anksčiau, negu tai įmanoma įprastiniu būdu. Visi jūrų uostų linijų agentai apie savo planuojamą išvykimą praneša į Dokus. Visiems abonentams, taip pat transporto paslaugų vartotojams nuolat tei­kiamas patikslintas išankstinis išvykimo grafikas iki 7 mėnesių į priekį. Laivų išvykimo informacijos sistema pateikia duomenis į šalies susisiekimo leidyklos įpičiavimo centrą, kuris skelbia duomenų ištraukas. Dėl šios priežasties logistikos paslaugos kasdieną greitėja ir tampa pigesnės.